Istorija
Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Kūlupėnų vardas žinomas nuo 1566 metų. Tais metais buvo sudarytas pirmasis valakais išmatuoto kaimo inventorius, o tai pakartota 1585 ir 1593 metais. Pagal administracinį - teritorinį to meto suskirstymą Kūlupėnai priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitystei. Kaimas turėjo 20 valakų (apie 440 hektarų) ariamos žemės, kurią žemdirbiai nuomavo iš Platelių dvaro. Be to, bendrai naudotis visam kaimui buvo skirta keletas valakų ganyklų, šienaujamų pievų ir miškų.
Bendras Kūlupėnų seniūnijos plotas - 83 km2. Seniūnijoje yra 14 kaimų: Asteikiai, Aukštkalviai, Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Kūlupėnai, Kūlsodis, Nasrėnai, Prystovai, Pipirai, Sauseriai, Stropeliai, Šatilgalis, Šalynas, Tinteliaii, juose gyvena 1750 gyventojų.
Dalis seniūnijos įeina į Salantų regioninio parko teritoriją. Per seniūnijos teritoriją teka upės Minija, Salantas, Blendžiava, upeliukai Kūlupis, Mišupė, Vargutis, Šukupis.
Stambiausia Kūlupėnų seniūnijos gyvenvietė - Kūlupėnai (1325 gyventojai), kurios didžioji dalis išsidėsčiusi tarp Minijos upės ir Kūlupėnų geležinkelio stoties. Kaimo sodybos plačiai išsisklaidžiusios vienkiemiais prie Kūlupėnų-Darbėnų kelio tarp Kūlupėnų miškų.
Kaimo šiauriniu pakraščiu link Salanto teka Kūlupis, kuris, be abejonės, davė vardą ir kaimui. Upelis taip buvo pavadintas todėl, kad jame seniau buvo daug akmenų (žemaitiškai - kūlių), kurių po melioracijos liko nedaug.
Kūlupėnų kaime yra:
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kūlupėnų seniūnija,
- Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyrius,
- Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla,
- Kartenos PSPC Kūlupėnų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas,
- Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kūlupėnų filialas,
- paštas,
- 4 parduotuvės,
- 2006 - 2014 m.m. pastatyta bažnyčia.
- ŽŪB „Statyba“,
- R. Pociaus autoservisas,
- Nuotėkų valymo stotis,
- Kūlupėnų geležinkelio stotis,
- autobusų stotelė,
- savo veiklą vykdo trys nevyriausybinės organizacijos: sporto klubas „Kūlupėnai“, moterų klubas „Emocijos“, bendruomenės centras „Kūlupėnai“.
Kūlupėnuose gyvena tautodailininkai - medžio drožėjai Antanas Lubys ir Liudas Šopauskas. Prie Kretingos kelio stovi Aukštkalvių dvarelis. Tarpukariu (1904 m.) jame ūkininkavo poetas ir pedagogas Juozas Butkus (Butkų Juzė).
Palei kelią Kretinga-Salantai yra nedidelė, bet garsi Kūlupėnų seniūnijos gyvenvietė - Nasrėnai (120 gyventojų). Šio kaimo rytiniu pakraščiu teka Salantas (Minijos intakas), vakariniu - Kūlupis (Salanto intakas). Gyvenvietė priklauso Salantų regioniniam parkui. Vaikai grįžti į tėvų namus neskuba, tad kaime dauguma - pensininkai. Gyvenvietėje yra paminklas žemaičių vysk. M. Valančiui (skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas), vysk. Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, 2001 m. vyskupo garbei pasodintas ąžuolynas, 2003 m. atidarytas Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys.
Atokiai nuo pagrindinių kelių, mūsų rajono rytiniame pakraštyje, plyti Prystovų kaimo žemės. Tai senas, XVI mažiuje valakų reformos metu susiformavęs kaimas. Manoma, kad jo vardas kilo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūno - pristovo pavadinimo. Tiesa, išvertus iš lenkų kalbos, kaimo vardas reiškia sustojimų vietą. Apie netolimą Prystovų praeitį byloja kaimo žemėse išsibarstę mitologiniai akmenys, mažosios architektūros paminklai, kapinaitės. Sauserių kaime yra Sauserių piliakalnis, geležinkelio tiltas.
