Daina – tapusi bendruomenės himnu
žod. kūlupėniškės Rimos Kundrotienės
muz. karteniškio Antano Galdiko
Ten, kur Minija teka gražuolė,
Ten, kur ievom putoja krantai,
Kur miškai tartum jūra banguoja,
Glaudžias akmenys, kalvos, laukai.
Čia ne vieno prabėgo vaikystė,
Degė laužas tyliais vakarais...
Pirmą meilę išbandė jaunystė,
Bėgo dienos rasotais takais.
Pried:
Kūlupėnai – mano gimtoji žemelė,
Kūlupėnai – stovi bažnyčia prie kelio,
Kūlupėnai - kylanti saulė aukštai...
Nieko gražesnio aš neradau,
Nors ir jau daug keliavau.
Kai žaliuoja ir žydi gegužis,
Skambios giesmės nuaidi laukais.
Tu sustok, pasimelski, drauguži,
Koplytėlę papuoški žiedais.
Kiek skambiausių linksmiausių dainelių
Išdainuota rugpjūčio tyloj...
Čia - gražiausi gėlynų darželiai.
Gera būti gimtinėj savoj.
Pried:
