Metų žmogus - treneris Kęstutis Bertašius

Metų žmogumi „Pajūrio naujienų“ skaitytojų išrinktas 37-erių kūlupėniškis sportininkas Kęstutis Bertašius atviravo, jog vien žinia, kad atsidūrė tarp galimų pretendentų į šį titulą jam buvusi kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tačiau dar labiau nustebino rinkimų rezultatas.

Mokina išsiaiškinti vyriškai

„Kai tik buvo paskelbti galimi kandidatai, man paskambino žmonos giminaitis ir paklausė, ar mačiau tos dienos „Pajūrio naujienų“ laikraštį? Buvo netikėta, kad tarp siūlomų rinkti Metų žmogumi esu ir aš. Prisipažinsiu, apėmė geras jausmas. O šiomis dienomis sužinojau, jog pelniau ir daugiausiai skaitytojų balsų“, – pirmaisiais džiugiais įspūdžiais dalijosi jis.

K. Bertašius dirba operatoriumi Gargžduose įsikūrusioje gyvūnams pašarus gaminančioje įmonėje „Masterfoods“, nuo pavasario eina Kūlupėnų seniūnijos sporto organizatoriaus pareigas, o vakarais užima vietos jaunimą – yra rankų lenkimo treneris. Būtent kaip autoritetą tarp jaunimo turintį trenerį, mokantį, kai reikia, pagirti, kai reikia, tėviškai paauklėti ar patarti, rajone labiausiai jį ir pažįsta, o vietiniai žmonės labiausiai už tai vertina. Išgirdęs tokią už jį balsavusiųjų nuomonę, Kęstutis paaiškino paprastai: „Mano paties šeimoje auga du vaikai, noriu, kad jie eitų teisingais keliais. Kaip auklėju saviškius, taip stengiuosi auklėti ir kitus.“

Anot pašnekovo, kartą rankų lenkimo treniruotes lankantį jaunuolį į sporto salę atsivijo aršiai nusiteikę pažįstami vyrukai. Prie durų sukėlė konfliktą, liepė išeiti į lauką „pasikalbėti“. „Bet vietoj auklėtinio išėjau aš, pakviečiau vieną aršuolių vidun, į salės vidurį atitempiau stalą ir paprašiau ne smurtu, ne žalojant vienas kitą, o lenkiant rankas vyriškai išsiaiškinti, kuris jų yra stipresnis. Įdomiausia, kad šiandien treniruotes lanko jau jie abu“, – džiaugėsi treneris.

Bet pagal jo filosofiją, vien jėgos turėti žmogui nepakanka. Sportas, mokslas bendrojo lavinimo mokykloje ir sveika gyvensena – neatsiejami. Be viso to nebus rezultato. Gyvenime laimi tas, kuris geriausias, o ne tas, kuris stipriausias.

 

Jėgų įgijo besitreniruodamas

K. Bertašiaus gimtinė – Klausgalvų kaimas. Kad yra tokia sporto šaka rankų lenkimas, jis sužinojo dar besimokydamas Kalnalio devynmetėje mokykloje. „Bet šioje sporto srityje buvau silpnas – mane nugalėdavo visi klasės berniukai“, – juokėsi Kęstutis.

Galbūt tai, kad nenorėjo būti silpniausias, ir paskatino daug treniruotis. Ko tik jis neišbandė: kilnojo svarsčius, štangas, įvairiose seniūnijų šventėse dalyvaudavo galiūnų varžybose. O rankose ypatingą stiprumą pirmąkart pajuto tuomet, kai tarnavo armijoje. Sakė, laivyne nebuvo jūreivio, kurio nebūtų nenurungęs.

Atitarnavęs K. Bertašius žinojo, kad treniruosis toliau, pasvajodavo ir apie galimybę ateityje suburti komandą. Internetu susirado kontaktus šilutiškio Manto Ašmono, treniruojančio Klaipėdos rankų lenkikus, ir pasiprašė priimamas. Iš pradžių kartu su Kęstučiu į treniruotes važiuodavo taip pat šio sporto entuziastė žmona Kristina, vėliau prisijungė Mantas Šoparas, Ernestas Kazlauskas, kretingiškis Rokas Grigaliūnas. Tad viena mašina į Klaipėdą kurį laiką riedėdavo jau visas ekipažas.

Po kelerių metų atkaklių treniruočių M. Ašmonas K. Bertašiui pasiūlė atsiskirti. „Jis man įkvėpė pasitikėjimo, kalbėjo apie tai, jog būtų didelė garbė, jei žinotų, kad išugdė naują trenerį, o Lietuvoje atsirado viena rankų lenkimo komanda daugiau“, – šypsojosi pašnekovas.

Prie rankų lenkimo stalo treneris Kęstutis Bertašius sėda vakarais po du ar tris kartus per savaitę.

Komandoje – trisdešimtukas

Į Kūlupėnus likimo keliai K. Bertašių atvedė tuomet, kai susipažino su iš čia kilusia šiuo metu mokyklos valgykloje dirbančia Kristina. Pora augina dukrą Valentiną, kuriai 13-a metų, taip pat 7-erių sūnų Luką, kaip ir tėtis mėgstantį rankų lenkimo sportą.

Norint treniruotis, juolab pačiam imtis trenerio naštos, reikėjo patalpų ir tinkamo stalo. Ūkiniame pastate kambariuko nepagailėjo Kęstučio uošvė, o stalu vyrams teko pasirūpinti. „Pasidarėme mes jį. Svarbiausia buvo nenuklysti nuo standartinių dydžių. Aukštis ir plotis turi būti centimetrų, net milimetrų tikslumu, kad sportininkai patirtų kuo mažiau traumų – nepasitemptų sausgyslių, nepatirtų lūžių“, – paaiškino K. Bertašius.

Iš pradžių treniravosi tie patys į Klaipėdą važinėję entuziastai. R. Grigaliūnas – ar lietus, ar šlapdriba – iš Kretingos į Kūlupėnus pamiškėm atmindavo dviračiu. Užsukdavo ir jų draugai pasižiūrėti, kai kurie prašydavo leisti tarpusavyje jėgas išbandyti. Paskui, vieni per kitus sužinoję, ėmė rinktis vietos jaunuoliai. Ir štai dabar jau Kūlupėnų komandoje iš viso – apie 30 rankų lenkikų!

Lietuvos mastu – per vidurį

Dėl jaunimo treneris ypač džiaugiasi. Žmonės anksčiau skųsdavosi, kad palei gyvenvietės geležinkelį būdavę primėtyta cigarečių pakelių, alaus „bambalių“, kitokių pakuočių. O dabar daugelis pastebi, kad aplinka gerokai pašvarėjo, nes, turėdami kuo užsiimti, jaunuoliai mažiau tįsinėja pakampiais, nebešiukšlina.

„Pasinaudojęs proga, aš jiems aiškinu, kad visi blogi įpročiai, kaip rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, pristabdo sporto pasiekimus. Dėl pergalių ir medalių reikia labai pasistengti, paprakaituoti, kartais ką nors malonaus paaukoti, pavyzdžiui, brangų laisvalaikį ar gardų skanėstą, mat reikia sekti svorį“, – kalbėjo treneris. Jis pats yra daugelio tarptautinių turnyrų prizininkas. Svorio kategorijoje iki 105 kg Valstybės atkūrimo taurės tarptautinėse varžybose Klaipėdoje ir šiemet tapo vicečempionu, o Gargžduose įvykusiame tarptautiniame turnyre dešine ranka iškovojo III vietą iki 100 kg svorio kategorijoje.

Labiausiai Kęstutį džiugina tai, kad sportuojantys kūlupėniškiai neliko nepastebėti kaimo bendruomenės, šio centro pirmininkės Jūratės Mačernienės ir seniūnės Ritos Lubienės. Jos pasistengė pagerinti sąlygas – suteikė patalpas seniūnijoje esančiose jaunimui skirtose erdvėse. Treniruotės vyksta du ar tris kartus per savaitę. Anot K. Bertašiaus, jaunimas šiuo sportu tiek užsidegęs, kad galėtų rinktis kasdien.

„Liūdniausia jiems būna tomis dienomis, kai seniūnija tose pačiose patalpose socialiai remtiniems žmonėms dalija maisto davinius. Vaikai laukia nesulaukia, kad tik greičiau produktus išdalytų, ir kad salė vėl būtų laisva“, – juokėsi Kęstutis.

Mantas Petrauskas, Tautvydas Kripas, broliai Arūnas ir Saulius Kubiliai, Aurimas Mažonas, Dominykas Daukantas, Karolina Narvilaitė, Monika Kripaitė, Kristina Bertašiūtė, Artūras Narvilas, R. Grigaliūnas – ir tai dar ne visos, kurias Lietuvos ir tarptautiniuose rankų lenkimo čempionatuose pergales pasiekusias žvaigždutes ir žvaigždes šiandien galėtų išvardinti treneris. Kovo 11-ąją Kūlupėnuose surengto Lietuvos jaunimo rankų lenkimo čempionato, kuriame dalyvavo apie 200 dalyvių, 18-os kūlupėniškių komanda iškovojo 13 prizinių vietų ir tarp 10 Lietuvos didžiųjų miestų rankų lenkimo komandų bendroje įskaitoje užima V vietą. Iš praėjusiais metais Skuode įvykusio čempionato parsivežta 10 pergalių.

Paklaustas apie ateities planus, K. Bertašius papasakojo, jog ruošiamasi pavasarį Kaune arba Alytuje įvyksiančiam jaunimo ir nacionaliniams čempionatams, kitą vasarą ir rudenį vyksiantiems turnyrams. Juos organizuoja Lietuvos rankų lenkimo federacija, kurios narys ir Kęstutis yra. 

„Pajūrio naujienų“ kolektyvo pasveikintas „Metų žmogus-2017“ Kęstutis Bertašius rožių puokštę žadėjo perduoti savo žmonai Kristinai, o pelnytą titulą liudijantis raštas, sakė, ilgam įeis į jo gyvenimo istoriją.

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • 2017-12-29